šimtavinė

ךimtãvinė (hibr.) sf. (1) Pnd, Mžš, Ds, Vj žr. šimtava: 1. Išmainai va šimtavinę, tai vis tiek, kaip ir įsnaują prapjauni – nebeprilipdysi, vis mažyn ir mažyn rš. Baigiu išleist jau paskutinę šimtãvinę Vžns. 2. Po šimtãvinei uždirba Dgč.